defektologija

defektologija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokslas apie žmogaus fizinio ir psichinio vystymosi trūkumus. Ji tiria ugdymą vaikų, turinčių analizatorių veikimo (aklumas, kurtumas), centrinės nervų sistemos (oligofrenija) ir kalbos (logopatija) sutrikimų. Pagal tai skiriamos defektologijos šakos: tiflopedagogika (aklųjų), surdopedagogika (kurčiųjų), oligofrenopedagogika (protiškai atsilikusiųjų), logopedija (logopatų gydymas). Jau Renesanso epochoje buvo siekiama padėti turintiems sutrikimų, vaikams pasirengti gyvenimui, bet tik 1770 m. kurčiųjų institutas įsteigtas Paryžiuje, 1806 m. – Pavlove (Rusijoje). Aklųjų institutas 1784 m. įsteigtas Paryžiuje, 1807 m. – Petrograde. 1859 m. Halėje (Vokietija) pradėjo veikti oligofrenų klasė, vėliau įsteigtos specialiosios mokyklos Drezdene (1867 m.) ir Maskvoje (1908 m.) Lietuvos Respublikoje pirmąją specialiąją mokyklą 1931 m. Kaune įkūrė J. Laužikas. Defektologija – pedagogikos mokslo šaka, kurios metodologiniai pagrindai daugiau remiasi fiziologija, nes minėti trūkumai yra sudėtingo fiziologinio vystymosi padarinys. Todėl vaikų, turinčių sutrikimų, ugdymo teorija ir praktika grindžiama kruopščia patogenine analize. kilmė lot. defectus – trūkumas, yda ryšiai: sinonimas – specialioji pedagogika